Biskup pomocniczy
Darius Trijonis
Data urodzenia: 1973-04-21
Data święceń kapłańskich: 1997-05-18
Data konsekracji: 2017-12-16
Darius Trijonis urodził się 21 kwietnia 1973 r. w Telszach w rodzinie praktykujących katolików. W 1980 r. zaczął uczęszczać do Szkoły Średniej nr 4 w Telszach, a w 1990 r., gdy w tym mieście otworzyła podwoje pierwsza na Litwie szkoła katolicka, uczył się w jej maturalnej klasie. W 1991 r. wstąpił do Seminarium Duchownego w Telszach, które ukończył w 1996 r. Zarówno w szkole katolickiej, jak i w seminarium szczególny wpływ na duchową formację młodego człowieka miał emerytowany biskup poniewieski Jonas Kauneckas, który w owym czasie był ojcem duchownym w seminarium oraz kapelanem w szkole.
25 maja 1996 r. Darius Trijonis przyjął święcenia diakonatu z rąk biskupa telszańskiego Antanasa Vaičiusa i został wysłany na praktykę pastoralną do Połągi. Diakon pomagał proboszczowi w posłudze duszpasterskiej, zaangażował się do pracy z członkami ruchu „Ateitininkai“, wykładał religię we wszystkich trzech szkołach w Połądze.
18 maja 1997 r. Darius Trijonis został wyświęcony na księdza i wysłany na studia teologiczne do Rzymu. W 1999 r. po ukończeniu studiów na Papieskim Uniwersytecie Laterańskim w Rzymie uzyskał stopień licencjata w dziedzinie teologii pastoralnej.
Vyskupo Dariaus Trijonio herbas
Herbo apačioje pavaizduotos 7 žalios kalvos, kurios simbolizuoja Telšių miestą, pastatytą ant 7 kalvų. Jame aš gimiau, augau, mokiausi ir buvau pašventintas kunigu. Čia prasidėjo mano gyvenimo ir kunigystės istorija…
Tos žalios kalvos simbolizuoja kalvotąją Žemaitiją. Jos žymi mano gyvenimo tarpsnius, kurių kiekvienas kaip ta skirtinga kalva, tačiau ant kurių reikėjo užkopti, kad pasiektumei tą kalvą, ant kurios kviečia Viešpats dabar.
Tos 7 kalvos man primena, visų pirma, Vilniaus kalvą, ant kurios pastatyta taip telšiškių vadinamoji Mažoji bažnytėlė, kurioje buvau pakrikštytas; kitos kalvos papėdėje gyvenau ir mokiausi 4 vidurinėje mokykloje; dar kita kalva – senosios Telšių kapinės, kuriose ilsis mano tėvelis ir mano protėviai iš mamos pusės. O ant Insulos kalvos tęsis mano kelionė Dievo pažinimo link: kas sekmadieninės šv. Mišios katedroje kartu su tėveliais, pirmoji šv. Komunija, Sutvirtinimo sakramentas ir kelias prie Viešpaties altoriaus. Ne veltui, ant jos stovi tas aukštasis kryžius. Ant jos aš sutikau tiek nuostabių asmenybių: vysk. A. Vaičių, vysk. J. Kaunecką, tada buvusi tik paprastą Katedros vikarą, kuris mane mokė tikėjimo tiesų ir daug kitų iškilių dvasininkų bei pasauliečių.
Kalvos dar simbolizuoja ir septynias Romos kalvas, kurias teko aplankyti studijų metais, o taip pat Vilniaus kalvas, kurių pasiilgau…
Savo gyvenime visada jaučiau šventųjų globą. Telšių katedroje, kurioje brendau krikščioniškam gyvenimui yra du unikalūs aukštai, kurių pagrindiniai altoriai dedikuoti švč. M. Marijai ir šv. Antanui. Todėl mano herbe atsiranda auksinė raidė M ir balta lelija, kurios simbolis – šv. Antanas. Ir ne tik…
Lelija simbolizuoja šv. Kazimierą, kurį sutiksiu Vilniuje, katedroje, kur būsiu konsekruotas vyskupu. O be to, šv. Kazimieras yra mano kurso kunigų seminarijos Globėjas. Ir abu šventieji turėjo ypatingą pamaldumą švč. M. Marijai.
Apačioje esantis šūkis: in simplicitate et sinceritate Dei yra paimtas iš apaštalo Pauliaus Antrojo Laiško Korintiečiams, kuriame jis mini, jog „… mes vadovavomės iš Dievo einančiu paprastumu bei nuoširdumu – ir ne kūniška išmintimi, bet Dievo malone“ (2 Kor 1, 12b).
Baltas kryžius mėlyno dangaus fone yra Amžinybės simbolis, suvienijantis visus šventuosius, esančius aplink jį. Tiek švč. M. Marija, tiek šv. Antanas yra vaizduojami katedros altoriuose, laikantys savo rankose Jėzų. Jie, o kartu ir šv. Kazimieras, ypač įkūnija paprastumo ir nuoširdumo dorybes, kurios leidžia sutikti savo kasdienybėje Dievą, kviečiantį mus pasidaryti paprastais kaip vaikais, atvirais Jo malonei. Nes tik iš Jo sklinda visa, kas mus gali padaryti kilniais. Ne mūsų nuopelnas – visa žmogiškoji išmintis ir talentai. Tai – Dievo dovanos. O mums belieka būti tik paprastiems ir jautriems Jo balsui. Tik tada savo sieloje galėsime pajusti tuos begalinio Dievo malonių virpesius…
vis dar besimokantis būti paprastu ir nuoširdžiu,
Biskop Darius Trijonis
Biskup pomocniczy
Darius Trijonis
Vyskupo Dariaus Trijonio herbas
Herbo apačioje pavaizduotos 7 žalios kalvos, kurios simbolizuoja Telšių miestą, pastatytą ant 7 kalvų. Jame aš gimiau, augau, mokiausi ir buvau pašventintas kunigu. Čia prasidėjo mano gyvenimo ir kunigystės istorija…
Tos žalios kalvos simbolizuoja kalvotąją Žemaitiją. Jos žymi mano gyvenimo tarpsnius, kurių kiekvienas kaip ta skirtinga kalva, tačiau ant kurių reikėjo užkopti, kad pasiektumei tą kalvą, ant kurios kviečia Viešpats dabar.
Tos 7 kalvos man primena, visų pirma, Vilniaus kalvą, ant kurios pastatyta taip telšiškių vadinamoji Mažoji bažnytėlė, kurioje buvau pakrikštytas; kitos kalvos papėdėje gyvenau ir mokiausi 4 vidurinėje mokykloje; dar kita kalva – senosios Telšių kapinės, kuriose ilsis mano tėvelis ir mano protėviai iš mamos pusės. O ant Insulos kalvos tęsis mano kelionė Dievo pažinimo link: kas sekmadieninės šv. Mišios katedroje kartu su tėveliais, pirmoji šv. Komunija, Sutvirtinimo sakramentas ir kelias prie Viešpaties altoriaus. Ne veltui, ant jos stovi tas aukštasis kryžius. Ant jos aš sutikau tiek nuostabių asmenybių: vysk. A. Vaičių, vysk. J. Kaunecką, tada buvusi tik paprastą Katedros vikarą, kuris mane mokė tikėjimo tiesų ir daug kitų iškilių dvasininkų bei pasauliečių.
Kalvos dar simbolizuoja ir septynias Romos kalvas, kurias teko aplankyti studijų metais, o taip pat Vilniaus kalvas, kurių pasiilgau…
Savo gyvenime visada jaučiau šventųjų globą. Telšių katedroje, kurioje brendau krikščioniškam gyvenimui yra du unikalūs aukštai, kurių pagrindiniai altoriai dedikuoti švč. M. Marijai ir šv. Antanui. Todėl mano herbe atsiranda auksinė raidė M ir balta lelija, kurios simbolis – šv. Antanas. Ir ne tik…
Lelija simbolizuoja šv. Kazimierą, kurį sutiksiu Vilniuje, katedroje, kur būsiu konsekruotas vyskupu. O be to, šv. Kazimieras yra mano kurso kunigų seminarijos Globėjas. Ir abu šventieji turėjo ypatingą pamaldumą švč. M. Marijai.
Apačioje esantis šūkis: in simplicitate et sinceritate Dei yra paimtas iš apaštalo Pauliaus Antrojo Laiško Korintiečiams, kuriame jis mini, jog „… mes vadovavomės iš Dievo einančiu paprastumu bei nuoširdumu – ir ne kūniška išmintimi, bet Dievo malone“ (2 Kor 1, 12b).
Baltas kryžius mėlyno dangaus fone yra Amžinybės simbolis, suvienijantis visus šventuosius, esančius aplink jį. Tiek švč. M. Marija, tiek šv. Antanas yra vaizduojami katedros altoriuose, laikantys savo rankose Jėzų. Jie, o kartu ir šv. Kazimieras, ypač įkūnija paprastumo ir nuoširdumo dorybes, kurios leidžia sutikti savo kasdienybėje Dievą, kviečiantį mus pasidaryti paprastais kaip vaikais, atvirais Jo malonei. Nes tik iš Jo sklinda visa, kas mus gali padaryti kilniais. Ne mūsų nuopelnas – visa žmogiškoji išmintis ir talentai. Tai – Dievo dovanos. O mums belieka būti tik paprastiems ir jautriems Jo balsui. Tik tada savo sieloje galėsime pajusti tuos begalinio Dievo malonių virpesius…
vis dar besimokantis būti paprastu ir nuoširdžiu,
Biskup. Darius Trijonis
Data urodzenia: 1973-04-21
Data święceń kapłańskich: 1997-05-18
Data konsekracji: 2017-12-16
Darius Trijonis urodził się 21 kwietnia 1973 r. w Telszach w rodzinie praktykujących katolików. W 1980 r. zaczął uczęszczać do Szkoły Średniej nr 4 w Telszach, a w 1990 r., gdy w tym mieście otworzyła podwoje pierwsza na Litwie szkoła katolicka, uczył się w jej maturalnej klasie. W 1991 r. wstąpił do Seminarium Duchownego w Telszach, które ukończył w 1996 r. Zarówno w szkole katolickiej, jak i w seminarium szczególny wpływ na duchową formację młodego człowieka miał emerytowany biskup poniewieski Jonas Kauneckas, który w owym czasie był ojcem duchownym w seminarium oraz kapelanem w szkole.
25 maja 1996 r. Darius Trijonis przyjął święcenia diakonatu z rąk biskupa telszańskiego Antanasa Vaičiusa i został wysłany na praktykę pastoralną do Połągi. Diakon pomagał proboszczowi w posłudze duszpasterskiej, zaangażował się do pracy z członkami ruchu „Ateitininkai“, wykładał religię we wszystkich trzech szkołach w Połądze.
18 maja 1997 r. Darius Trijonis został wyświęcony na księdza i wysłany na studia teologiczne do Rzymu. W 1999 r. po ukończeniu studiów na Papieskim Uniwersytecie Laterańskim w Rzymie uzyskał stopień licencjata w dziedzinie teologii pastoralnej.
