Apie ką tik pasibaigusį Vyskupų Sinodą ir jo rezultatus „Vatican News“ kalbėjosi su Lietuvos Vyskupų konferencijai atstovavusiu Vilniaus augziliaru vysk. Dariumi Trijoniu.
Bažnyčios žvilgsnis ir jaunimui skiriamas dėmesys rodo, kad jauni žmonės yra vertinami, kad Bažnyčiai svarbu žvelgti į jaunąją kartą, kuri ateityje galėtų atsakingai vesti Bažnyčią į priekį. Buvo kalbama apie pašaukimo ugdymo svarbą, apie būtinumą įtraukti daugiau pasauliečių, kurie padėtų jaunimui auginti savo pašaukimą, kad būtų skiriama daugiau dėmesio parapijoms ir kad vyskupai, kunigai, kurie rūpinasi bendruomenėmis, skirtų dėmesį jaunajai kartai, kad tai nebūtų tik vienas iš galimų pasirinkimų, bet dėmesys, patvirtinamas darbais, būtų skiriamas nuolat
Sinodo metu buvo sakoma, kad baigiamasis dokumentas – tai ne vienkartinis receptas, kuris tinka kiekvienam žemynui ir bet kuriai bendruomenei. Kiekviena Vyskupų konferencija pritaiko sau, kas aktualu, kas svarbiausia. Pačiame dokumente labai gražiai sakoma, kad jaunystė nesitęsia visą gyvenimą, kad ateina laikas, kai žmogus turi subręsti, pasirengti perimti vairą Bažnyčios ar visuomenės gyvenime, vesti kitą jaunąją kartą į priekį. Tad mūsų tikslas buvo padėti jaunimui surasti savo kelią.
Didelė dalis kūdikystėje pakrikštytų jaunų žmonių nelanko bažnyčios, nelaiko savęs tikinčiaisiais. Ar jie išgirs, kas buvo kalbama Sinode?
Esminis dalykas yra noras eiti link to jaunimo, kuris galbūt nelanko bažnyčios, į ją neateina, tiesiog gyvena savo gyvenimą. Reikia bandyti pakviesti ir tą jaunimą, ieškoti būdų, galimybių ir priemonių. Todėl Sinodas atkreipė dėmesį į naująsias, išmaniąsias technologijas, kurias naudoja jaunimas, kad visais įmanomais būdais būtų bandoma surasti evangelizacinį mechanizmą, kuris padėtų pritraukti tuos jaunus žmones. Kaip taikliai pastebėjo vienas iš Sinodo tėvų, mes kartais vartojame komercinius terminus, tokius kaip „pritraukti“, bet esminis dalykas, kurio siekiame, – tai pažadinti norą visų pirma gilintis į gyvenimo prasmę, po to gilintis į savo kelią, klausti: „Kas aš esu? Ką noriu pasiekti gyvenime?“ ir galų gale per tai atrasti ryšį su Dievu, pagilinti santykį su Juo. Manau, kad pagrindinis dalykas – parodyti norą visomis įmanomomis priemonėmis ieškoti būdų pasiekti jaunimą, nesvarbu, koks jis būtų, – tikintis ar netikintis.
Jūs pirmą kartą dalyvavote Vyskupų Sinode. Be to, buvote ir pats jauniausias iš visų Sinodo tėvų…
Kai atvyksti į Sinodą, susitinki su kardinolais, vyskupais, pagalvoji, kad esi jaunas, dar tik pati pradžia, o čia tie žmonės, kurie vadovauja Visuotinei Bažnyčiai. Paskui pamatai, kaip jie paprastai, šiltai priima tave. Tiesiog bendrauji su jais prie stalo. Nesijaučia joks jų išskirtinumas ar kad jie yra aukščiau. Ir mane tai labai žavėjo. Kai atvykau, nežinojau, kad esu pats jauniausias vyskupas Sinode. Paskui išsikalbėjome su viena vienuole. Ji peržiūrėjo visus sąrašus, gimimo datas ir sako: „Žinai, tu esi pats jauniausias“. Man tada pakirto kojas…
Tai didžiulė Dievo dovana ir turiu būti dėkingas, kad man buvo suteikta tokia nuostabi galimybė. Svarbiausia – galėjau pajusti bendrą Bažnyčios pulsą, kuo Bažnyčia gyvena, pamatyti įvairių šalių atstovus. Tai man labai praplėtė akiratį. Tad džiaugiuosi, kad buvau maloniai priimtas. Dėkoju Lietuvos Vyskupų konferencijos broliams vyskupams už pasitikėjimą. Noriu su viltimi, su nauja energija dar labiau įsilieti į Konferencijos darbą su jaunimu, stengtis, kad jaunimas geriau pažintų Dievą ir atrastų kelią link Bažnyčios.
Labai ačiū.
(JM / VaticanNews)
