2010 m. spalio 21 d. Vatikano radijo studijoje Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis dalijosi mintimis apie šiandienos Lietuvos Katalikų Bažnyčios santykius su visuomene.
Eminencija, kokios šiandien yra Bažnyčios ir valstybės, Bažnyčios ir visuomenės aktualijos, gal net įtampos, Lietuvoje?
Nekalbėčiau apie įtampas. Normalu, kad Bažnyčios ir valstybės santykiai yra gyvas dalykas, priimami vis nauji įstatymai, reikia atsižvelgti į visuomenės nuotaikas, pasitaiko įvairių politikų pasisakymų. Europos Sąjungos leidžiami įstatymai taip pat ne visada yra palankūs krikščioniškai dvasiai.
Lietuvoje santykiai su Vyriausybe yra normalūs tuo atžvilgiu, kad juos reguliuoja su Vatikanu sudaryta tarpvalstybinė sutartis, kurioje numatytas bendradarbiavimas kultūros, socialinių reikalų, ugdymo srityse, taip pat ir kariuomenėje. Karių sielovados reikalai eina pirmyn. Pavyzdžiui, jau turime naują kariuomenės ordinarą, svarstome, kaip pakeisti įstatus, sutvarkyti viską, kad būtų kuo geriau užtikrinama sielovada. Tai naujojo ordinaro kompetencija.
Kalbant apie kitus juridinius dalykus, paminėčiau tai, ką mūsų spauda ganėtinai nutylėjo, kad buvo paskelbtas LVK pirmininko pareiškimas, kuriame jis džiaugiasi, kad Europos Tarybos Parlamentas priėmė rezoliuciją, ginančią sąžinės prieštaravimo teisę.
Tačiau tai buvo net nebenaujas dalykas. Prieš keletą dienų dalyvavau CCEE (Europos vyskupų konferencijų taryba) posėdyje, kuriame buvo išreikštas visų susirūpinimas dėl projekto, kuris tuo metu buvo svarstomas Strasbūre.
Mes, Europos vyskupų tarybos 37 valstybių atstovai, pasisakėme viešai ir tada, kai rezoliucija buvo priimta, pritardami, kad kiekvienas gydytojas, kiekviena medicinos sesuo ir kiekviena institucija, pavyzdžiui, katalikiška ligoninė turi teisę pareikšti sąžinės prieštaravimą, tai yra nedaryti abortų.
Kad ET tai įteisino yra didelis laimėjimas, nes, priešingu atveju, abortas būtų pripažintas žmogaus teise. Teisė į gyvybę yra žmogaus teisė, o buvo norima pripažinti teisę į abortą.
Lietuvoje neseniai svarstėme su valstybe, ypač su Sveikatos ministerija, kaip reikėtų sutvarkyti būsimų medikų studijas, kalbėjome apie tai, ar jie privalėtų išmokti atlikti abortą, ar dalyvauti jį darant. Toks dalykas šiuo metu yra svarstomas, tad džiaugiausi, kad dabar toks sprendimas padarytas Europos Sąjungos lygiu, tad nesame kažkokie atsilikėliai, o einame tinkama kryptimi.
Yra ir kitų iškylančių problemų. Visi diskutuojame dėl kultūrino paveldo vertybių, pavyzdžiui, Aušros Vartų atvejo.
Drįsčiau pasakyti, kad susidūrėme su žemesniųjų grandžių valdininkų savivaliavimu. Juk viskas buvo sutarta ir suderinta, o po to buvome kaltinami, kad esą veikėme savo nuožiūra. Teko teisme gintis, kad visi leidimai buvo suteikti, jog tai nebuvo mūsų savivalė. Aš atmetu visus tuos kaltinimus, esą dalykai daromi nesilaikant įstatymų. Reikėtų sutarti dėl dalykų. Kultūros paveldo sritis dar nėra iki galo išvystyta.
Kai kalbama, apie sakralumą, gal leiskime Bažnyčiai nuspręsti, kas yra sakralu, o kas ne.
Yra ir kitų dalykų. Tiek kultūros paveldo klausimų, tiek ir juridinių dalykų, kurie dar nėra sutvarkyti, bet prie jų dirbama.
Gaila, kad spauda ar politikai kartais užaštrina dalykus, tuo tarpu dialogas tikrai vyksta.
Yra įstatymų, kurie moraliniu požiūriu prieštarauja Bažnyčios mokymui, ir nemanau, kad savo nuomonės išsakymas yra kišimasis į valdžios reikalus, – Bažnyčia juk gali išsakyti savo poziciją.
Problema – daugiau santykis su žiniasklaida. Turime ieškoti geresnių ryšių, kad nebūtų vien išmetamos frazės, polemiški pasisakymai, bet jeigu yra problema, derėtų išklausyti vieną ir kitą pusę ramioje diskusijoje. Aš to linkiu.
Parengta pagal Vatikano radiją/Bernardinai.lt