Brangūs broliai ir seserys,
šiandien Švč. Mergelės Marijos iškilmės proga atvykome kaip piligrimai prie šios istorinės šventovės, dedikuotos Mergelei Marijai, Gailestingumo Motinai, kad pagarbintume Dievą už didžius Jo darbus, padarytus dėl mūsų išganymo per Jo Sūnaus Jėzaus, gimusio iš Mergelės Marijos, mirtį ir prisikėlimą.
Sveikinu visus piligrimus, iš įvairių vietų atvykusius jungtis į bendrą mūsų maldą. Širdingai sveikinu vietos ganytoją, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininką, J. E. arkivyskupą metropolitą Gintarą Grušą ir visus brolius vyskupus, esančius čia šiandien. Taip pat visus kunigus, vienuoles ir vienuolius, pasišventusius pasauliečius ir visus Jus, brangūs broliai ir seserys Kristuje. Visi esame viena didelė tikėjimo šeima, kuri nori pagarbinti Dievą ir Jo Motiną, Švenčiausiąją Mariją, šioje Šventojoje Eucharistijoje.
Amžių tėkmėje daugybė piligrimų apsilankė šioje šventoje mūsų miesto vietoje, kad melstųsi Dievo Motinai ir prašytų jos užtarimo savo tautos reikaluose. Jie lankėsi čia tiek sudėtingais okupacijos bei represijų laikais, tiek laisvės ir nepriklausomybės laikais. Su didžiu pamaldumu ir mes šiandien jungiamės su tais, kurie čia praeityje meldėsi už Lietuvos ir visuotinės Bažnyčios reikalus, Šventojo Tėvo intencijomis, prašydami Gailestingumo Motinos užtarimo pas jos Sūnų Jėzų.
Išties, tarp visų čia apsilankiusių piligrimų ši šventovė priėmė ir du pontifikus, kurie atvyko su pastoraciniais vizitais į Lietuvą ir Baltijos šalis ir kurie su vietos tikinčiaisiais meldėsi Aušros Vartų Marijai. Vizitų metu popiežiai tarė žodį Dievo tautai ir šiandien gera prisiminti dalį to, ką tuo metu popiežiai sakė visiems tikintiesiems.
Pirmasis, kuris atvyko, buvo šv. popiežius Jonas Paulius II 1993 metų rugsėjį. Šio istorinio vizito metu iš šios vietos jis sakė: „Šie Vartai tapo ypatinga susitikimų su Kristaus ir Bažnyčios Motina, viso krašto tikinčiųjų vienybės vieta… Dėkoju Dievo Motinai, nes matau, kad tamsūs debesys po tiekos iškentėtų kančios ir vargo metų atsitolino nuo Lietuvos ir kaimyninių kraštų. Jie ištvėrė okupaciją, persekiojimus, kai buvo nutylimas Dievas ir pamintos pagrindinės žmogaus teisės.“
Antrasis atvykęs buvo dabartinis popiežius Pranciškus, kuris praėjusių metų rugsėjį pro šį langą sakė: „Brangūs broliai ir seserys! Tegul peržengdami šį slenkstį patirsime mūsų tarpusavio santykius nutyrinančią jėgą, o Motina tepadeda mums gailestingai ir nuolankiai žvelgti į kitų trūkumus, neaukštinant savęs prieš kitus (plg. Fil 2, 3). Mąstydami Rožinio slėpinius prašykime Jos, kad būtume bendruomene, skelbiančia Kristų Jėzų, mūsų viltį, ir kurtume Tėvynę, galinčią priimti visus, gebančią iš Mergelės Motinos priimti dialogo ir kantrumo dovanas, artumo, mylinčio atleidimo ir nesmerkiančio svetingumo dovanas (plg. Apašt. parag. Evangelii gaudium, 165); Tėvynę, kuri pasirenka statyti tiltus, bet ne sienas, kuri mieliau renkasi gailestingumą, bet ne teisimą. Te Marija visada būna Aušros Vartais visam šiam palaimintam kraštui!“ (Popiežius Pranciškus, vizitas Gailestingumo Motinos Šventovėje, Vilnius, rugsėjo 22 d., 2018).
Kalbėdami apie Švenčiausiąją Mergelę Mariją, abu popiežiai ją vadino Motina. Marija čia yra vadinama Gailestingumo Motina, o tai reiškia, kad pasitikime jos gerumu ir valia užtarti mus pas jos Sūnų Jėzų, mūsų Viešpatį ir Išganytoją, prašydami Jo atleidimo ir gailestingumo ypač už savo nuodėmes ir silpnybes, kad galėtume sustiprinti savo tikėjimą Juo ir būti padrąsinti Juo sekti visose savo kasdienio gyvenimo aplinkybėse. Marija, kaip Dangaus Karalienė ir mūsų dvasinė Motina, pasilenkia prie mūsų žmogiško vargingumo ir ateina į pagalbą su savo galingu užtarimu pas savo Sūnų Jėzų.
Marija mums yra Gailestingumo Motina, nes ji, pagal jos litaniją, yra „Ligonių sveikata, Nusidėjėlių gynėja, Nuliūdusiųjų paguoda, Krikščionių pagalba“. Šis titulų laipsniavimas yra gražus ir reikšmingas, nes mums parodo, jog Marija yra gailestinga tiems, kurių kūnai pavargę, kad atgaivintų sielas. Be to, juos paguodžia jų nuliūdimuose ir juos sustiprina sunkumuose, kuriuos tenka patirti. Iš visų žmogiškų būtybių nėra nė vieno didesnio nei Marija, taip pat nė vieno labiau prieinamo, labiau pasiekiamo ir mielo, nes ji yra Jėzaus ir mūsų dangiškoji Motina.
„Marija liudija, kad Dievo Sūnaus gailestingumas yra begalinis ir pasiekia visus nė vieno neapeidamas. Kreipkimės į ją sena ir visada nauja malda Salve, Regina, kad Ji nenuilstamai lydėtų mus savo gailestingomis akimis ir padarytų mus vertus kontempliuoti Gailestingumo veidą – savo Sūnų Jėzų“ (Popiežius Pranciškus, Misericordiae vultus, N. 24).
Kuomet šaukiamės Gailestingumo Motinos užtarimo, prisiminkime, jog ir mes patys esame pakviesti vieni kitiems būti gailestingi. Jėzus mums pasakė: „Būkite gailestingi, kaip ir Jūsų Tėvas yra gailestingas“ (Lk 6, 36). Kristus mus kviečia tapti Dievo gailestingumo įrankiais, ypač savo šeimose, taip pat bendruomenėse, kad kiti galėtų patirti Jo gailestingumą per mus. Taigi, kiekvienas iš mūsų turėtų savęs paklausti: ar mano šeimos nariai ir artimieji patiria Dievo meilę per mane? Todėl meldžiamės Marijai žodžiais: „Savo gailestingas akis į mus atkreipki.“ Tikime, kad Marija ir Jėzus į mus žiūri gailestingumo akimis, todėl mums reikia žiūrėti į kitus gailestingumo kupinomis akimis! Amen.
Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petar Rajič
Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, iškilmė
Aušros Vartai, Vilnius, 2019 lapkričio 17 diena.