Piligrimystė
Piligrimystė – tai pasitikėjimo Dievu, keliu, sutiktais žmonėmis kelionė. Piligrimo tikslas yra ypatingų Dievo malonių vietos, tačiau kelias į jas yra piligrimystės didžioji prasmė. Kelyje sutiktų žmonių bendruomenės, jų kasdieniai gyvenimai, tikėjimo praktikos ir pokalbiai apie jas, konkrečios vietos gamta, architektūra, menas, tradicijos formuoja platesnį žvilgsnį į gyvenimą ir tikėjimą, tačiau svarbiausia – veda į unikalų susitikimą su Dievu ir pačiu savimi.
Viso pasaulio piligrimai kviečiami leistis į kelionę Gailestingumo keliu Vilniuje ir jo apylinkėse. Tai kelias, kuriuo vaikščiojo Šv. Faustina ir pal. kun. Mykolas Sopočka. Per šiuos Gailestingumo apaštalus Dievas priminė žmonijai apie savo Gailestingumą ir davė nurodymus, kaip jo siekti. Vilnius tapo Gailestingumo miestu, iš kurio ši žinia pasklido visame pasaulyje. Ryškiausios Dievo Gailestingumo malonės vietos šiame kelyje yra Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčia ir Gailestingumo šventovė.
Kviečiame naudotis išmaniesiems telefonams ir plančetiniams kompiuteriams sukurta programa „Vilniaus Piligrimas“, kuri skatina atrasti Vilniaus miesto piligrimines vietas ir suplanuoti kelionę. Net keturi maršrutai: „Katedra.Varpinė.Lobynas“, „Gailetingumo kelias“, „Šv. Jono Pauliaus II kelias“ ir „Vilniaus bažnyčios“ kviečia į Vilnių pažvelgti pro turtingą dvasinį, kultūrinį ir architektūrinį paveldą. Programėlę sudaro interaktyvus žemėlapis, profesionalios nuotraukos su detaliais vietų aprašymais bei garso įrašais lietuvių ir anglų kalbomis. Programėlę galima parsisiųsti iš Apple AppStore arba Google Play (LT, EN). Vėliau jos naudojimui pakanka turėti GPS ryšį.
Siūlomi piligriminiai maršrutai
(PDF parsisiuntimui)
Nuo Antakalnio kalvų, vaizdingais Vilniaus senamiesčio gatvių labirintais iki Tabariškių miestelio Lietuvos pasienyje Gailestingumo kelias jungia vietas, kurių aplinka gaubė didžiuosius Dievo Gailestingumo apaštalus – šv. Faustiną ir jos dvasinį vadovą pal. kun. Mykolą Sopočką.
2000 m. šventąja paskelbta vienuolė Faustina Kovalska 1929 m., 1933–1936 m. gyveno Vilniuje, Gailestingumo Motinos vienuolyno namuose. Daugiakultūriame tarpukario Vilniuje šventoji Faustina patyrė reikšmingiausius Jėzaus apsireiškimus. Šiame mieste ji sutiko dvasinį vadovą ir nuodėmklausį pal. kun. M. Sopočką, kurio paskatinta pradėjo rašyti dienoraštį, jo dėka buvo nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, prasidėjo pamaldumas Dievo Gailestingumui.
Vilniuje ir Vilniaus krašte pal. kun. M. Sopočka praleido didžiąją savo gyvenimo dalį – vaikystę, kai su tėvais atvykdavo į Vilniaus šventoves, studijų metus, dirbo universitete, vykdė savo kunigišką ganytojo tarnystę Vilniaus bažnyčiose ir tikinčiųjų bendruomenėse.
Vilniuje ir Vilniaus krašte pal. kun. M. Sopočka praleido didžiąją savo gyvenimo dalį – vaikystę, kai su tėvais atvykdavo į Vilniaus šventoves, studijų metus, dirbo universitete, vykdė savo kunigišką ganytojo tarnystę Vilniaus bažnyčiose ir tikinčiųjų bendruomenėse.
Dievo Gailestingumo šventovė
Dominikonų g. 12, Vilnius
Dievo Gailestingumo šventovė buvo įsteigta ir pašventinta 2004 m. Joje gerbiamas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, nutapytas Vilniuje pagal šv. Faustinos regėjimus.
1946–1947 m. tuo metu Švč. Trejybės bažnyčioje dirbo pal. kun. M. Sopočka. Jis buvo paskutinis kunigas, dirbęs šioje bažnyčioje prieš ją uždarant po Antrojo pasaulinio karo.
Aušros Vartai
Aušros Vartų g. 14, Vilnius
Šv. Faustina ir pal. kun. M. Sopočka turėjo ypatingą pamaldumą Marijai ir dažnai ateidavo maldai prie Aušros Vartų Gailestingumo Motinos. 1935 m. Aušros Vartuose per Velykų Tridienio iškilmes buvo pirmą kartą viešai gerbiamas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, papuoštas šv. Faustinos. Pal. kun. M. Sopočka sakė pamokslus apie Dievo gailestingumą. Tai buvo neoficialus pirmasis Gailestingumo sekmadienio šventimas. 2000 m. šv. Jonas Paulius II pirmąjį sekmadienį po Velykų oficialiai paskelbė Gailestingumo sekmadieniu.
Grybo g. 29 a, Vilnius
Dėl ekskursijų skambinti tel. 8 600 84 068
Gailestingumo Motinos seserys, kurių vienuolijai priklausė ir šv. Faustina, į Vilnių atvyko 1908 m. ir Antakalnyje įsteigė vienuolyną, kuriame realizuodamos savo charizmą auklėjo moralinių elgesio problemų turinčias merginas. Šv. Faustina daugelį regėjimų patyrė gyvendama šiuose vienuolyno namuose Vilniuje. 1935 m. šiame name jai buvo padiktuotas Gailestingumo vainikėlis.
Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolynas
Rasų g. 4a, Vilnius
Dėl apsilankymo koplyčioje skambinti 8 5 212 1090
Pas seseris vizitietes 1932–1934 m. gyveno pal. kun. M. Sopočka taip pat čia gyveno ir dirbo dailininkas Eugenijus Kazimirovskis. 1934 m. dailininkas, paprašytas pal. kun. M. Sopočkos, pagal šv. Faustinos pasakojimus, nutapė Gailestingojo Jėzaus paveikslą.
Bokšto g. 4
XX a. pradžioje Bokšto g. 4 veikė Jadvygos Valc berniukų internatas. Baigęs Ašmenos miesto mokyklą šiame internate, mainais už rusų kalbos pamokas, pal. kun. M. Sopočka gyveno 1908–1910 metais, ruošėsi stojamiesiems egzaminams į kunigų seminariją.
Šv. Mykolo bažnyčia (Bažnytinio paveldo muziejus)
Šv. Mykolo g. 9, Vilnius
1934–1938 metais pal. kun. M. Sopočka buvo Šv. Mykolo bažnyčios rektorius ir seserų bernardinių kapelionas. Nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas buvo pakabintas vienuolyno koridoriuje, tačiau regėjimuose Jėzus šv. Faustinos prašė, kad paveikslas būtų gerbiamas viešai. 1937 m. leidus Vilniaus arkivyskupui paveikslas pakabintas pagrindinio altoriaus dešinėje pusėje. Paveikslą pradėjo garbinti tikintieji ir čia buvo pradėtas šlovinti Dievo gailestingumas.
Vilniaus Šv. Pranciškaus asyžiečio bažnyčia
Maironio g. 10, Vilnius
Bernardinų bažnyčioje nuo 1941 m. kun. Sopočka aukodavo šv. Mišias ir padėdavo šios bažnyčios dvasininkams. 1942 m. kovo 3 d. į jo butą priešais bažnyčią įsiveržė naciai, norėdami jį suimti, tačiau tuo metu kunigas atnašavo šv. Mišias Bernardinų bažnyčioje. Įspėtas negrįžti į butą ir dvasinę seminariją su seserų uršuliečių pagalba jis išvyko į Juodšilius. Šį išsigelbėjimo įvykį pal. kun. M. Sopočka priskyrė Dievo gailestingumui.
Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono evangelisto ir apaštalo bažnyčia ir Vilniaus universitetas
Šv. Jono g. 12, Vilnius
Pal. kun. M. Sopočka Vilniaus universiteto Teologijos fakultete dirbo 1927–1945 m. Atstatant Šv. Ignoto bažnyčią, Šv. Jonų bažnyčioje aukodavo šv. Mišias kariuomenei, pats kurį laiką gyveno bažnyčios klebonijoje. Sovietų valdžios laikotarpiu zakristijoje rengė katekizmo kursus pasauliečiams, kad jie galėtų slapta mokyti tikėjimo tiesų, populiarino Dievo gailestingumo pamaldas.
Šv. Ignoto bažnyčia
Šv. Ignoto g. 6, Vilnius
1919 m. pal. kun. M. Sopočka buvo paskirtas kariuomenės kapelionu. Kadangi Vilniaus įgula neturėjo savo bažnyčios, jo pastangomis Šv. Ignoto bažnyčia buvo atstatyta kariuomenės sielovadai.
Buvęs Karmeličių vienuolynas
Pastatas prie Paupio g. 31
1935 m. apsireikšimuose šv. Faustinai Jėzus prašė įkurti naują vienuoliją. Šios vienuolijos įkūrimu pradėjo rūpintis pal. kun. M. Sopočka. 1944 m. lapkričio 16 d. naktį tuometinio karmeličių vienuolyno koplyčioje šešios merginos davė įžadus ir tapo kandidatėmis į naująją vienuoliją. Tai buvo Gailestingojo Jėzaus kongregacijos įkūrimo pradžia.
Vilniaus Šv. Dvasios (Dominikonų) bažnyčia
Dominikonų g. 8, Vilnius
1951 m. Gailestingumo paveikslas iš uždarytos Šv. Mykolo bažnyčios buvo perduotas Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios klebonui, bet viešam gerbimui nepakabintas. Vėliau išgabentas į Naujosios Rūdos bažnyčią, o ją uždarius ir į Šv. Dvasios bažnyčią grąžintas 1986 m. Čia jis buvo gerbiamas iki 2005 m., kol restauravus Švč. Trejybės bažnyčią jai buvo suteiktas Gailestingumo Šventovės titulas ir į ją perkeltas paveikslas.
Vilniaus Arkikatedra Bazilika
Katedros a. 2, Vilnius
Vilniaus arkikatedroje pal. Kun. M. Sopočka gavo Sutvirtinimo sakramentą, o 1914 m. birželio 15 d. – kunigo šventinimus. Jo Kristaus kančios pamokslai, kuriuos sakė Katedroje Didžiojo pasninko laikotarpiu, 1940 m. okupacijos sąlygomis, tapo gerai žinomi mieste. Įsiliepsnojus karui, savo pamoksluose jis ėmė ypatingai skleisti žinią apie Dievo gailestingumą.
Šv. Jurgio bažnyčia
K. Sirvydo g. 4, Vilnius
Šv. Jurgio bažnyčioje ir buvusiame karmelitų vienuolyne nuo XVIII a. pabaigos veikė dvasinė seminarija, kuri XX a. trečio dešimtmetyje buvo sujungta su Vilniaus (tuo metu Stepono Batoro) universiteto Teologijos fakultetu. Pal. kun. M. Sopočka ne tik studijavo šioje seminarijoje, bet didžiąją savo kunigiško gyvenimo dalį buvo seminarijos profesoriumi, klierikų dvasios tėvu.
Tabariškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia
Tabariškių k., Šalčininkų r.
Tabariškių Šv. Arkangelo Mykolo parapijoje tik įšventintas kunigu Mykolas Sopočka buvo paskirtas vikaru ir dirbo 1914–1918 metais. Mokė jaunimą ir vaikus religijos, įkūrė parapijos chorą, biblioteką. Taip pat lankė už keliolikos kilometrų esančiuose Medininkų ir Anžadavos kaimus, kur vėliau įrengė koplyčias. Pagrindinė miestelio gatvė pavadinta pal. kun. M. Sopočkos vardu.
Juodšilių bažnyčia
Mokyklos g. 9, Juodšilių k., Vilniaus r.
Juodšiliuose gyvenusios seserys uršulietės 1942–1944 m. priglaudė pal. kun. M. Sopočką jam slapstantis nuo grėsusio vokiečių arešto. Jis gyveno seserims priklausančiame name, vadinamame „Apvaizda“ (Sodų g. 16). Turėjo netikrus dokumentus išduotus Vaclovo Rodzievič vardu.
(PDF parsisiuntimui)
Šventasis Jonas Paulius II – pirmasis Lietuvą aplankęs popiežius. 1993 m. įvykęs jo vizitas suteikė didelę moralinę ir diplomatinę paramą nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai, sustiprino tautos dvasią ir vienybės siekį. Pagerbiant popiežių, svarbiausios Lietuvos šventovės buvo sujungtos į Jono Pauliaus II vardu pavadintą piligrimystės kelią. Keliaujant juo aplankomos žymiausios Vilniaus arkivyskupijoje esančios sakralinės vietos, pristatoma Lietuvos tikėjimo istorija, bažnyčių menas, architektūra, tradicijos. Apie visus Jono Pauliaus II piligriminio kelio objektus galite skaityti www.piligrimukelias.lt.
Iš šv. Jono Pauliaus II kalbos Šv. Dvasios bažnyčioje: „Galima tarti, kad visą savo gyvenimą, bent nuo tada, kai tapau sąmoningas, nuolat buvau Vilniuje. Buvau Vilniuje mintimis ir širdimi. Galima būtų pasakyti – visa esybe. Taip ir pasiliko.“
Aušros Vartai
Aušros Vartų g. 14, Vilnius
Šv. Faustina ir pal. kun. M. Sopočka turėjo ypatingą pamaldumą Marijai ir dažnai ateidavo maldai prie Aušros Vartų Gailestingumo Motinos. 1935 m. Aušros Vartuose per Velykų Tridienio iškilmes buvo pirmą kartą viešai gerbiamas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, papuoštas šv. Faustinos. Pal. kun. M. Sopočka sakė pamokslus apie Dievo gailestingumą. Tai buvo neoficialus pirmasis Gailestingumo sekmadienio šventimas. 2000 m. šv. Jonas Paulius II pirmąjį sekmadienį po Velykų oficialiai paskelbė Gailestingumo sekmadieniu.
Vilniaus Arkikatedra Bazilika
Katedros a. 2, Vilnius
Vilniaus arkikatedroje pal. Kun. M. Sopočka gavo Sutvirtinimo sakramentą, o 1914 m. birželio 15 d. – kunigo šventinimus. Jo Kristaus kančios pamokslai, kuriuos sakė Katedroje Didžiojo pasninko laikotarpiu, 1940 m. okupacijos sąlygomis, tapo gerai žinomi mieste. Įsiliepsnojus karui, savo pamoksluose jis ėmė ypatingai skleisti žinią apie Dievo gailestingumą.
Dievo Gailestingumo šventovė
Dominikonų g. 12, Vilnius
Dievo Gailestingumo šventovė buvo įsteigta ir pašventinta 2004 m. Joje gerbiamas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, nutapytas Vilniuje pagal šv. Faustinos regėjimus.
1946–1947 m. tuo metu Švč. Trejybės bažnyčioje dirbo pal. kun. M. Sopočka. Jis buvo paskutinis kunigas, dirbęs šioje bažnyčioje prieš ją uždarant po Antrojo pasaulinio karo.
Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
Birutės g. 5, Trakai
www.trakubaznycia.lt
Šv. Jonas Paulius II pasižymėjo ypatingu pamaldumu Dievo Motinai. Savo šūkiu jis pasirinko meilės ir ištikimybės Švč. Mergelei Marijai išpažinimą „Totus tuus“ (Visas tavo). Lietuvoje Marijos garbinimas turi gilias tradicijas. Jas liudija Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia, kurios altorių puošia malonėmis garsėjantis Trakų Dievo Motinos – Lietuvos globėjos paveikslas. Tai pirmasis Lietuvoje 1718 m. popiežiaus karūnomis vainikuotas Marijos atvaizdas, žinoma kaip vienas svarbiausių LDK piligrimystės objektų.
Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias
Kalvarijų g. 327, Vilnius
www.vilniauskalvarijos.lt
Šv. Jonas Paulius II buvo pasitikėjimo Dievu ir jo siunčiama Dvasia pavyzdžiu, įkvėpė milijonus žmonių klausyti Dievo ir turėti tvirtumo daryti, ko Dievas mūsų prašo. Kryžiaus kelias yra viena seniausių krikščionių maldingumo praktikų. Krikščionis, eidamas Kryžiaus kelią, tarsi atlieką mažąją piligrimystę į Jeruzalę, apmąsto svarbiausius Išganytojo kančios įvykius. Vilniaus Kalvarijos priskiriamos didžiausiems Europos Kryžiaus kelių kompleksams.