Broliai ir seserys, sveiki sulaukę šviesiųjų Velykų švenčių!
Prisikėlusio Viešpaties pasveikinimas – Ramybė Jums! – vėl nušviečia dažnai neramią mūsų kasdienybę, padeda nepamesti iš akių, kas svarbiausia krikščionio, šeimos, bendruomenės ir tautos gyvenime. Išganytojo įsteigtos dvasinės atramos – tikėjimas, viltis ir meilė – vėl kviečia mus būti su Juo Jo pergalėje prieš mirtį. Evangelija nesibaigia Kristaus Prisikėlimu ir Žengimu į Dangų. Ji tęsiasi mūsų gyvenime. Ne mirčiai ir blogiui priklauso paskutinis žodis. Dievo įsiterpimas į žmonijos istoriją pasuko ją amžinojo gėrio link. Šiandien esame visi pakviesti dalyvauti nešant pasauliui gėrį, būti Dievo meilės šviesa, liudyti, kad su Juo galime įveikti bet kokią tamsą.
Dievas yra be galo mylintis ir atlaidus, Jis nė vieno neapleidžia ir neatstumia. Kristus mirė ant Kryžiaus už visų mūsų, visos žmonijos išganymą. Taip ir Bažnyčia visuomet laukia atvėrusi savo glėbį kiekvienam, kuris gal po ilgų klaidžiojimų atsiras prie jos slenksčio. Todėl su džiaugsmu pasitinkame ir tuos, kurie tik per Šv. Velykas praveria šventovių duris, kuriuos iš dvasinio snaudulio pažadina tik Prisikėlimo varpų gausmas. Tačiau neapsigaukite manydami, kad iš tradicijos, įpročio ar neramios sąžinės paraginti atėję į Velyknakčio pamaldas išsyk sutapsite su būriu tų, kurie nuolat yra mirtį įveikusio Kristaus džiaugsmo dalininkais. Pro sunkius žiemos debesis akimirkai prasimušusį saulės švystelėjimą gresia tuoj pat ilgoms dienoms vėl užgesinti šalta ūkana. Idant tai būtų pavasarinis spindulys, kuris įspindęs jau nepasiduoda, tampa saulėta diena, turite pratęsti Velykas kasdiene malda, sekmadieniais su Jėzumi, Šventojo Rašto skaitiniais ir artimo meilės darbais.
Ne vienai dienai, o visai mums likusiai žemiškai kelionei pasistiprinkime iš įtikėjusių liudijimo: Jis Prisikėlė. Žmogus kartais jaučiasi vienišas, bet jis nepaliktas pasaulyje vienas – tereikia pakelti akis ir atverti širdį! Kristus savo mirtimi ir prisikėlimu mus iš tikrųjų išgelbėjo, tačiau šį išgelbėjimą turime priimti, jis turi tapti mūsų. Esame Atpirkėjui lygiai brangūs, lygiai Jo mylimi, tačiau šios malonės nepatirsime be asmeninių pastangų. Todėl linkiu, kad Prisikėlimo džiaugsmas, pasiekęs kiekvienus namus, kiekvieną šeimą, kiekvieną žmogų pasiliktų iš pažiūros mažuose dalykuose. Pradėkime nuo šiol savo dieną Velykų žinios prisiminimu ir baikime ją pamąstydami, ką mums gero Dievas padarė. Tai taps neišsenkančios ramybės šaltiniu kiekvienam. Nes JIS – iš tiesų PRISIKĖLĖ!
Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas