Brangieji,
tikriausiai dažnam Lietuvos žmogui, ne tik vaikui, bet ir suaugėliui, Kalėdos kelia mintis apie dovanėles. Vieni dovanėlių trokšta ir laukia, kitiems rūpestis joms sutaupyti, jas surasti, gražiai suvynioti ir nemačiom po eglute padėti. Išties smagu dovanoti ir būti apdovanotam, retas tegali šiam džiaugsmui atsispirti.
Tačiau ieškodami ir priimdami dovanėles neužmirškime dangiškos dovanos, kurią visų mūsų Tėvas atsiuntė kalčių prislėgtai ir nukamuotai žmonijai. Ar atpažįstame Dievo Sūnaus gimimo dovaną? Jėzus Kristus, mūsų Išganytojas, atėjo kiekvieno išvaduoti iš nuodėmės pančių ir pakviesti į amžinąjį džiaugsmą. Ši dovana skirta visiems, bet drauge yra asmeninė, nes ją gauna tik tas, kuris priima į širdis besibeldžiančią gerąją žinią.
Per Šventąsias Kalėdas gimsta pats Gyvenimas, sunaikindamas nuodėmes, įveikdamas mirties baimę ir atverdamas nepraeinančios laimės vartus. Šventovių varpai mus ragina: Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus (Ef 5, 14). Dievas panoro tapti žmogumi, peržengti mirties slenkstį, kad atvertų mums amžinybės perspektyvą. Skubėdami sveikinti Dievą Kūdikį, džiaukimės ir dėkokime Viešpačiui už Jo begalinę meilę ir gailestingumą. Atgailos malone nuskaistinę savo sąžines, susitikime su mūsų Išganytoju ir bendrai švęskime šį susitikimą.
Švęskime Kalėdas kaip ypatingos Dievo dovanos, o ne vien tik dovanėlių šventę. Dovanos, kuri pripildo mūsų gyvenimą prasmės ir palaimos, kuri nesusinaudoja ir nesusidėvi. Priešingai, ji nuolat mus turtina, jei tik pasitikime Dievu ir leidžiame jam veikti mūsų kasdienybėje. Tegu tos dovanėlės, kurios daugelio laukia, būna tikrosios dovanos regimu priminimu. Tegu šventė su malda ir ramybės palinkėjimu ateina į kiekvieną būstą, ir Viešpaties malonė tebūna su jumis visais.
Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas